Turinys
Kortizolis yra antinksčių gaminamas hormonas, turintis svarbų poveikį organizmo reguliavimui, todėl, jei jo yra mažai, jis sukelia keletą blogų padarinių organizmui, tokių kaip nuovargis, apetito praradimas ir anemija. Mažo kortizolio kiekio priežastys gali būti antinksčių funkcijos sutrikimas dėl, pavyzdžiui, lėtinės depresijos, uždegimo, infekcijos ar naviko.
Kita svarbi mažo kortizolio kiekio priežastis yra staigus bet kokių vartojamų kortikosteroidų, tokių kaip prednizonas ar deksametazonas, vartojimo nutraukimas. Norėdami išspręsti šią problemą, priežastis turi būti išspręsta, pavyzdžiui, gydant depresiją ar naviką, o jei kortizolio yra per mažai, pakeiskite šio hormono kiekį kortikosteroidais, pavyzdžiui, hidrokortizonu, paskirtais endokrinologo.
Žemo kortizolio simptomai
Kortizolis veikia kelis kūno organus, todėl yra svarbus hormonas, reguliuojantis organizmo funkcijas. Kai jo yra mažai, tai gali sukelti tokius simptomus kaip:
- Nuovargis ir energijos trūkumas, sutrikus raumenų veiklai ir susitraukimams;
- Apetito stoka, nes kortizolis gali sureguliuoti alkį;
- Raumenų ir sąnarių skausmas, nes šiose vietose sukelia silpnumą ir švelnumą;
- Žemas karščiavimas, nes jis padidina kūno uždegiminį aktyvumą;
- Anemija ir dažnos infekcijos, nes tai sutrikdo kraujo ląstelių susidarymą ir imuninės sistemos funkcionavimą;
- Hipoglikemija, nes kepenims sunku išlaisvinti cukraus kiekį kraujyje;
- Žemas slėgis, nes tai sukelia sunkumų palaikant skysčius ir reguliuojant slėgį induose ir širdyje.
Nėščioms moterims nedidelis kortizolio kiekis negydomas gali sukelti sunkumų vystantis kūdikio organams, pavyzdžiui, plaučiams, akims, odai ir smegenims. Dėl šios priežasties, jei šie simptomai pasireiškia nėštumo metu, būtina informuoti akušerį, kad būtų galima nustatyti diagnozę ir pradėti tinkamą gydymą.
Antinksčių funkcijos sutrikimas taip pat gali sukelti Addisono sindromą, kuriam būdingas ne tik kortizolio, bet ir kitų mineralų bei androgenų hormonų sumažėjimas. Sužinokite daugiau apie Addisono ligą.
Kas sukelia
Kortizolio kritimas gali įvykti dėl antinksčių funkcijos sutrikimo, kuris gali atsirasti dėl uždegimo, infekcijos, kraujavimo ar navikų įsiskverbimo, arba smegenų vėžio. Kita dažna šio hormono sumažėjimo priežastis yra staigus vaistų nuo kortikosteroidų, tokių kaip prednizonas ir deksametazonas, atsisakymas, nes ilgalaikis šių vaistų vartojimas slopina kortizolio gamybą organizme.
Depresija taip pat yra svarbi šios problemos priežastis, nes serotonino trūkumas, atsirandantis sergant lėtine depresija, sumažina kortizolio kiekį.
Žemas kortizolio kiekis nustatomas atliekant tyrimus, kuriais nustatomas šio hormono kiekis kraujyje, šlapime ar seilėse, ir jų paprašo bendrosios praktikos gydytojas. Sužinokite daugiau apie tai, kaip atliekamas kortizolio tyrimas.
Kaip gydyti
Mažo kortizolio gydymas, kai jis yra sunkus, atliekamas pakeičiant šį hormoną, naudojant kortikosteroidinius vaistus, tokius kaip prednizonas ar hidrokortizonas, pavyzdžiui, kuriuos paskyrė endokrinologas. Šio hormono kritimo priežastis taip pat turi būti išspręsta pašalinant naviką, uždegimą ar infekciją, sukeliančią antinksčių veiklos sutrikimus.
Mažo kortizolio kiekio, atsirandančio dėl lėtinės depresijos ir streso, atvejai gali būti gydomi psichoterapija ir antidepresantais, kuriuos paskiria bendrosios praktikos gydytojas arba psichiatras. Svarbus natūralus būdas pagerinti depresiją yra fizinis aktyvumas ir maisto produktų vartojimas, kurie padeda gaminti serotoniną, pavyzdžiui, sūris, žemės riešutai, riešutai ir bananai. Sužinokite daugiau apie maisto produktus, kurie didina serotonino kiekį.