Turinys
Makrocitozė yra terminas, galintis pasirodyti kraujo tyrimo ataskaitoje, nurodantis, kad raudonieji kūneliai yra didesni nei įprasta, o egzamino metu taip pat gali būti nurodyta makrocitinių raudonųjų kraujo kūnelių vizualizacija. Makrocitozė vertinama naudojant vidutinį kūnelių tūrį (CMV), nurodantį vidutinį raudonųjų kraujo kūnelių dydį, kai pamatinė vertė yra nuo 80,0 iki 100,0 fL, tačiau ši vertė gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos.
Taigi makrocitozė laikoma, kai VCM yra didesnis nei 100,0 fL. Kad makrocitozė būtų kliniškai reikšminga, svarbu, kad CMV būtų vertinamas kartu su kitais kraujo tyrime esančiais rodikliais, pvz., Raudonųjų kraujo kūnelių skaičiumi, hemoglobinu, RDW, kuris įvertina raudonųjų kraujo kūnelių dydžio kitimą, vidutinį kraujo kūnelių hemoglobino kiekį (HCM) ir Vidutinis kūnelių hemoglobinas (CHCM).
Pagrindinės priežastys
Raudonųjų kraujo kūnelių padidėjimas dažniausiai būna vyresnio amžiaus žmonėms, nes įprasta, kad sumažėja turimo deguonies kiekis, todėl reikia didinti šių dujų pasisavinimą, kad jos galėtų patekti į organizmą, todėl padaugėja raudonųjų kraujo kūnelių.
Tačiau makrocitozė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir daugiausia susijusi su mitybos pokyčiais, tačiau taip pat gali būti, kad tai yra kitų sveikatos sutrikimų, tokių kaip alkoholizmas ar kaulų čiulpų pokyčiai, pasekmė.
Taigi pagrindinės makrocitozės priežastys yra šios:
1. Vitamino B12 trūkumas
Vitamino B12 kiekio sumažėjimas organizme yra viena iš pagrindinių makrocitozės priežasčių ir gali atsitikti dėl šio vitamino absorbcijos žarnyne pasikeitimo arba dėl per dieną suvartoto vitamino B12 kiekio sumažėjimo.
Be makrocitozės, žmonėms, turintiems šio vitamino trūkumą, būdinga anemija, dar vadinama žalinga anemija, ir dėl šios priežasties dažniausiai pasireiškia kai kurie simptomai, tokie kaip silpnumas, nuovargis ir dusulys. Išmokite nustatyti vitamino B12 trūkumo simptomus.
Ką daryti: svarbu, kad be kraujo tyrimo būtų nustatytos vitamino B12 dozės, nes galima patvirtinti diagnozę ir pradėti tinkamiausią gydymą, kuris gali apimti dietos pakeitimus ar papildų vartojimą pagal gydytojo ar gydytojo rekomendaciją. dietologė.
2. Folatų trūkumas
Folatų trūkumas, taip pat žinomas kaip folio rūgštis arba vitaminas B9, taip pat yra pagrindinė makrocitozės priežastis ir gali atsirasti dėl sumažėjusio šio vitamino vartojimo arba dėl uždegiminių žarnyno ligų arba padidėjusios šio vitamino paklausos, kaip tai atsitinka. pavyzdžiui, nėštumo metu.
Be makrocitozės, šiuo atveju kraujo paveikslėlyje taip pat galima stebėti raudonųjų kraujo kūnelių pokyčius, hipersegmentuotų neutrofilų buvimą ir raudonųjų kraujo kūnelių formos kitimą, vadinamą poikilocitoze. Supraskite, kas yra poikilocitozė.
Ką daryti: nustačius folatų trūkumo priežastį, nurodomas tinkamiausias gydymas, todėl gali būti rekomenduojama padidinti šio vitamino vartojimą ar vartoti papildus. Tuo atveju, jei folatų trūkumas yra susijęs su žarnyno pokyčiais, gydytojas gali rekomenduoti gydyti ligą, nes taip pat galima reguliuoti folio rūgšties kiekį organizme.
3. Alkoholizmas
Dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas gali palaipsniui mažinti folio rūgšties kiekį, o tai gali paskatinti didesnių raudonųjų kraujo kūnelių vystymąsi, be to, sukelti kitus biocheminius pokyčius.
Ką daryti: rekomenduojama sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, nes taip galima skatinti tinkamą kūno funkcionavimą. Tačiau kai kuriais atvejais lėtinis alkoholinių gėrimų vartojimas daugiausia gali sukelti kepenų pokyčius, ir tokiais atvejais rekomenduojama pakeisti valgymo ir gyvenimo įpročius bei atlikti gydymą pagal gydytojo rekomendaciją.
4. Kaulų čiulpų pokyčiai
Kaulų čiulpai yra atsakingi už kraujo ląstelių gamybą ir gali gaminti didesnius raudonuosius kraujo kūnus dėl jų veikimo pokyčių, pavyzdžiui, dėl leukemijos ar kaip tik organizmo atsako į anemiją.
Ką daryti: Tokiu atveju, jei kraujo tyrime nustatomi kiti pokyčiai, gydytojas gali rekomenduoti atlikti mielogramą ar kaulų čiulpų biopsiją, kad būtų galima nustatyti pokyčių priežastis ir taip pradėti tinkamiausią gydymą.