Turinys
Kūdikis gali pradėti miegoti vienas savo kambaryje, kai pradeda miegoti visą naktį arba kai pabunda maitinti daugiausia du kartus per naktį. Tai įvyksta maždaug 4 ar 6 mėnesį, kai maitinimas krūtimi yra sustiprintas ir kūdikis pradeda kurti savo ritmą.
„Unicef“ saugumo sumetimais rekomenduoja kūdikiui bent iki pirmųjų 6 gyvenimo mėnesių miegoti tame pačiame kambaryje, kur yra tėvai, savo lovelėje. Tačiau motinos patogumui dėl žindymo šią datą galima pratęsti iki 9 ar 10 mėnesių. Po šio amžiaus kūdikiui gali būti sunkiau prisitaikyti miegoti atskirai, nes jis gali būti nustebintas naujame kambaryje ir sunkiau užmigti.
Svarbu prisiminti, kad kūdikis iki 2 metų niekada neturėtų miegoti ant pilvo, nes yra didelis uždusimo pavojus. Geriausia kūdikį visada padėti ant nugaros. Norėdami nuraminti tėvus, ką galite padaryti, tai į kambarį, šalia kūdikio, įdėti fotoaparatą ar „kūdikio monitorių“, kad jie galėtų klausytis ir pamatyti, ar viskas gerai naktį, nereikia įeiti į kambarį.
Kaip priversti kūdikį užmigti vieną
Norėdami išmokyti kūdikį užmigti atskirai lovelėje, tėvai gali:
- Įdėkite kūdikį į lopšį, kol jis dar budrus: Tuo metu kūdikis turėtų būti ramus, ramus ir mieguistas, ypač kūdikis, kuris nėra tokiomis sąlygomis, neužmigs vienas taikiai ir taikiai.
- Pirmenybė teikiama lopšiui, kuris dygsta: iš vienos pusės į kitą siūbuojantys lopšiai palaiko vaiko miegą ir gali būti naudojami nuo pirmos gyvenimo savaitės. Kambaryje užmigti padeda ir tai, kad kambaryje nėra daug dirgiklių, pasirenkamos aiškios sienos, be daugybės žaislų ar spalvingų papuošalų. Žemos, monotoniškos muzikos, tokios kaip klasikinė muzika ar „gimdos garsas“, leidimas vaikui taip pat padeda miegoti atskirai.
- Suaugęs žmogus turėtų likti kambaryje: Kai motina apsistoja kūdikio kambaryje ir paguldo jį į lovelę miegoti, jis turi būti labai ramioje aplinkoje, be labai ryškios šviesos. Buvimas miegamajame sulankstant kūdikio drabužius ir šnibždant lopšinę, gali padėti kūdikiui užmigti nebūnant ant kelių. Suaugęs žmogus turėtų būti kambaryje, kol kūdikis užmigs. Laikui bėgant jam taip užmigti bus vis lengviau.
Tačiau yra kūdikių ir vaikų, kuriems reikia tėvų dėmesio ir komforto, o jie mieliau miega ant kelių, supamoje kėdėje arba kai tėvai vaikšto po kambarį supdamiesi. Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, ir tėvai turi būti atidūs kūdikio poreikiams, susijusiems su jų saugumu ir sveiku augimu.
Peržiūrėkite kitus 6 žingsnius, kad išmokytumėte kūdikį miegoti atskirai lovelėje
Kada kūdikis turėtų persikelti į savo kambarį
Kūdikis gali miegoti tėvų kambaryje net tada, kai jiems tai atrodo reikalinga, arba dėl patogumo, nes kūdikis daug kartų pabunda per naktį, arba dėl to, kad kūdikis neturi kambario tik jam. Kūdikio kambaryje nerekomenduojama turėti daugiau nei 2 suaugusiuosius, todėl namuose, kuriuose yra tik 1 kambarys ir 2 ar daugiau vaikų, reikėtų apsvarstyti galimybę pastatyti didesnį namą, kur bus daugiau vietos.
Kai kūdikis miega visą naktį arba atsibunda tik 1 ar 2 kartus vidury nakties, o tėvai pastebi, kad taip nutiko mažiausiai 1 visą mėnesį, galite perkelti kūdikį į jo kambarį, kad miegok vienas.
Kūdikis taip pat gali miegoti savo kambaryje, kai tik jis ateina iš motinystės, tačiau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra normalu, kad kūdikis naktį daug kartų pabunda, maitina krūtimi. Tėvai turėtų eiti pamatyti kūdikį, kai tik jis pabunda, o tai gali nuvarginti. Be to, buvimas šalia motinos palengvina žindymą ir sumažina staigios mirties riziką.
Kodėl kūdikio negalima palikti verkti
Verkimas yra primityvi bendravimo forma, o kūdikis verkia, kai yra alkanas, šaltas, karštas, nemalonus, ligotas, bijo ar jam reikia draugijos, o pageidaujama yra paprastai tėvų. Kai kūdikis verkia, jis žino, kad sulaukia dėmesio ir kad jam kažko reikia, kad ne visada žino, kas tai yra, tačiau žino, kad atsiras verkiantis suaugęs žmogus.
Todėl nerekomenduojama palikti kūdikio verkti ilgiau nei 5 minutes, nes gali įvykti svarbūs smegenų pokyčiai ir dėl to pakenkiama kūdikio saugumo sampratai. Kūdikiai, kurie verkdami rūpinasi, yra ramesni ir emociškai saugesni visą gyvenimą.