Turinys
Hidronefrozė yra inkstų išsiplėtimas, kuris įvyksta, kai šlapimas negali praeiti į šlapimo pūslę, todėl kaupiasi inksto viduje. Kai taip atsitinka, inkstai negali normaliai funkcionuoti, todėl jo funkcija susilpnėja, todėl gali būti inkstų nepakankamumo išsivystymo rizika.
Paprastai hidronefrozė pasireiškia kaip kitos ligos, pvz., Inkstų akmenų ar naviko šlapimo takuose, komplikacija, todėl norint išvengti rimtesnių pasekmių, rekomenduojama kreiptis į nefrologą ar bendrosios praktikos gydytoją, kad būtų nustatyta problemos priežastis ir pradėtas tinkamas gydymas.
Daugeliu atvejų hidronefrozė pažeidžia tik vieną iš inkstų, tačiau taip pat galima patirti dvišalę hidronefrozę, kurios simptomai gali pasireikšti greičiau ir būti intensyvesni, nes pažeidžiami abu inkstai.
Pagrindiniai simptomai
Pirmieji hidronefrozės simptomai yra lengvesni ir dažniausiai apima norą dažnai šlapintis ir staigų norą šlapintis. Tačiau laikui bėgant gali atsirasti kitų požymių, tokių kaip:
- Nuolatinis skausmas viršutinėje pilvo dalyje ir nugaroje;
- Pykinimas ir vėmimas;
- Skausmas šlapinantis;
- Pilnos šlapimo pūslės pojūtis net po šlapinimosi;
- Šlapinimosi sunkumas;
- Šlapimo kiekio sumažėjimas;
- Žemas karščiavimas.
Be to, žmonėms, sergantiems hidronefroze, taip pat yra didesnė rizika susirgti šlapimo takų infekcijomis, kurias lydi kiti simptomai, tokie kaip deginimasis šlapinantis, drumstas šlapimas, nugaros skausmai ir šaltkrėtis. Žiūrėkite išsamesnį šlapimo takų infekcijos simptomų sąrašą.
Įtarus šlapinimosi problemą, svarbu kreiptis į ginekologą, nefrologą ar urologą atlikti diagnostinių tyrimų, tokių kaip ultragarsas, šlapimo tyrimas ar kraujo tyrimas, siekiant nustatyti galimą priežastį ir pradėti tinkamą gydymą.
Galimos hidronefrozės priežastys
Hidronefrozė paprastai atsiranda, kai yra šlapimtakių, kurie yra kanalai, pernešantys šlapimą iš inkstų į šlapimo pūslę, užkimimas, užkertantis kelią šlapimo patekimui. Kai kurios situacijos, galinčios sukelti šią blokadą, yra inkstų akmenys, šlapimo takų navikai arba padidėjusi vyrų prostata.
Be to, hidronefrozė taip pat labai paplitusi nėštumo metu, nes vaisiaus augimas gimdos viduje gali paspausti šlapimo takus ir užkirsti kelią šlapimo patekimui, kuris pradeda kauptis inksto viduje.
Kaip atliekamas gydymas
Hidronefrozės gydymas susideda iš susikaupusio šlapimo pašalinimo ir ligos priežasties pašalinimo, kad šlapimas galėtų laisvai tekėti į šlapimo pūslę ir palikti inkstą, sumažindamas patinimą. Taigi gydymas gali skirtis priklausomai nuo hidronefrozės priežasties:
- Inkstų akmuo: gydytojas gali rekomenduoti ultragarso terapiją ar operaciją, kad pašalintų akmenį, priklausomai nuo dydžio;
- Vyrų prostatos padidėjimas: šlapimo takų viduje gali būti nedidelis tinklas, kuris palengvina prostatos sukeliamą slėgį ir leidžia šlapimui tekėti;
- Šlapimo infekcijos: galima gydyti tik naudojant antibiotiką, pvz., Ciprofloxacino.
Navikų atveju gali prireikti operacijos, kad būtų pašalinta masė, ir gali tekti gydyti, pavyzdžiui, chemoterapija ar radioterapija. Geriau supraskite, kaip gydomas šlapimo pūslės navikas.
Paprastai inkstai atsistato maždaug po 6 savaičių nuo gydymo pradžios, negresia tolesnio organo pažeidimo, išskyrus tuos, kurie jau atsirado iki gydymo pradžios.
Galimos hidronefrozės komplikacijos
Kai hidronefrozė nėra tinkamai gydoma, inkstų patinimas sukelia nedidelius pažeidimus, kurie trukdo organo funkcionavimui. Taigi laikui bėgant gali atsirasti svarbių mineralų disbalansas organizme, taip pat sunkios inkstų infekcijos ir didelė rizika susirgti inkstų nepakankamumu.