Turinys
Lėtinio nuovargio sindromui būdingas didelis nuovargis, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius, neturi aiškios priežasties, kuri pablogėja atliekant fizinę ir protinę veiklą ir nepagerėja net pailsėjus. Be per didelio nuovargio, gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip raumenų skausmas, sunku susikaupti ir galvos skausmas.
Ši būklė neturi pagrįstos priežasties, todėl diagnozė paprastai apima kelis tyrimus, siekiant patikrinti, ar nėra hormoninių pokyčių ar kitų ligų, galinčių pateisinti pernelyg didelį nuovargį. Gydant lėtinio nuovargio sindromą siekiama pagerinti simptomus, nurodant psichoterapijos seansus ir reguliarų fizinės veiklos praktiką, nes jie gali garantuoti gerovės jausmą.
Pagrindiniai simptomai
Pagrindinis lėtinio nuovargio sindromo simptomas yra per didelis nuovargis, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir nesumažėja net pailsėjus ar pailsėjus. Taigi žmogus visada pabunda pavargęs ir dažniausiai skundžiasi nuovargiu kiekvieną dieną. Be dažno nuovargio, gali atsirasti ir kitų simptomų, tokių kaip:
- Nuolatinis raumenų skausmas;
- Sąnarių skausmas;
- Dažni galvos skausmai;
- Mažas ramus miegas;
- Atminties praradimas ir koncentracijos sunkumai;
- Dirglumas;
- Depresija;
- Garrantės skausmas;
- Nerimas;
- Svorio kritimas ar prieaugis;
- Krūtinės skausmas;
- Sausa burna.
Kadangi simptomai yra bendri, gydytojas gali rekomenduoti keletą tyrimų, bandydamas nustatyti per didelio ir dažno nuovargio priežastis. Taigi tai gali rodyti kraujo tyrimų atlikimą, ypač tuos, kurie įvertina hormonų kiekį, kad patikrintų, ar nuovargis yra hormoninių pokyčių pasekmė. Be to, norint įvertinti asmeniškesnį vertinimą, taip pat gali būti nurodyta psichologo konsultacija.
Lėtinio nuovargio sindromo priežastys
Lėtinio nuovargio sindromas neturi aiškios priežasties, yra tik žinoma, kad egzistuoja koreliacija tarp genetinių ir aplinkos veiksnių ir kad yra keletas lengvų imuninės sistemos pokyčių, tačiau nė vienam iš jų nepakanka tikslios ligos diagnozės. Tačiau kai kurios šio sindromo atsiradimo teorijos rodo, kad jį gali sukelti sėdimas gyvenimas, depresija, anemija, hipoglikemija, infekcijos, autoimuninės ligos ir liaukų pokyčiai.
Šio tipo sindromas dažniau būdingas moterims nuo 40 iki 50 metų, todėl lėtinio nuovargio sindromas taip pat gali būti painiojamas su menopauzės simptomais, nes šiuo laikotarpiu moterys jaučiasi labiau pavargusios. ir dirginama dėl hormoninių pokyčių. Žinokite, kaip nustatyti menopauzės požymius ir simptomus.
Kaip yra gydymas
Lėtinio nuovargio sindromo gydymas turėtų būti orientuotas į simptomų mažinimą ir asmens gebėjimo atlikti kasdienes užduotis gerinimą. Gydytojas gali nurodyti:
- Psichoterapija, kurią galima atlikti taikant kognityvinę elgesio terapiją, siekiant sumažinti socialinę izoliaciją ir pasiekti gerovę;
- Reguliarūs fiziniai pratimai, skirti išleisti endorfinus į kraują, didinant savijautą, mažinant raumenų skausmą ir didinant fizinę ištvermę;
- Antidepresantai, tokie kaip fluoksetinas ar sertralinas, skirti žmonėms, kuriems diagnozuota depresija;
- Vaistai nuo miego, tokie kaip melatoninas, padeda užmigti ir tinkamai pailsėti.
Be to, gali būti nurodytos natūralesnės procedūros, tokios kaip akupunktūra, meditacija, tempimas, joga ir atsipalaidavimo metodai.